Protas, intelektas, charakteris

Ši knyga "Vakaruose užgimsta rytai" išleista 2006m yra paremta asmeniniu suvokimu, išgyvenimais, patirtimi ir remiasi V. Lenskio knyga Refleksų Astrologija išleista 1995m, kurią galima skaityti:
http://www.sadhaka.lt/?page_id=94   arba
http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:XDWjcbLn4CsJ:klubas.org/+klubas.org&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt

   Gyvenimo kokybės beieškant ,,suvalgiau'' krūvą literatūros susijusios ne tik su vakarietiška sistema apie žmogų, pscihologiją, filosofiją, mediciną, bet ir Rytų išmintimi, joga, cigun, budizmu, dzen budizmu, Dao, pasaulio religijomis, tame tarpe ir krikščionybe, bet didžiausiu, neišsiamamų stimulų šaltiniu tapo vistik mokslininkas, profesorius V. Lenskis, kuris perprato dvipolio proto dėsnius, kartu su visa jo mąse privyniotos produkcijos, pradedant filosofijomis ir baigiant technikos pasiekimais.
Visa mūsų civilizacija yra persmelkta linijinio dvipolio proto ir jo produkcijos.
Jis kertinis akmuo! Deja, viskas turi savo ribą. Už ribos prasideda griovimas.
Visos globalinės problemos, kurios dabar užgriūvo žmoniją pradedant ekologine, ekonomine, kultūrine katastrofa yra linijinio dvipolio proto priėjusio savo ribą pasekmė.
Bet baisiausia, kad nepaisant ištikusios krizės, linijinis protas tęsia toliau savo veiklą...

V. Lenskis yra naujos pasaulėžiūros - daugiapoliarumo - autorius. Daugiapoliarumas - tai žinių sistema nusakanti dėsningumus, kurie pasireiškia tiek tiksliųjų mokslų srityse, tiek žmogaus, kaip biologinės sistemos, vidiniame pasaulyje.

Vasilijus Lenskis nuo pat gimimo pasižymėjo ypatingais sugebėjimais. Savo jaunystę, kupiną paslaptingų įvykių, jis praleido Tian-Šanio ir Altajaus kalnuose. Lankėsi vienuolynuose, bendravo su rytų tradicijų atstovais: samurajais, šamanais, lamomis, jogais. Nors galėjo ten likti ir užsisklendęs tęsti savęs tobulinimąsi, jis pasirinko kitką – nusprendė pasinerti į Vakarų visuomenę, einančią technologinio vystymosi keliu ir užsibrėžė tikslą sujungti abi kryptis: žmogaus vidinių galimybių atskleidimo bei mokslo ir technologijų kelią.

Vienas iš kertinių V.Lenskio teiginių sako, kad žmonių pasaulėžiūroje įsigalėjo dualus (dvipoliaris) protas, kuris deformuoja mus supančio pasaulio suvokimą. Be to, dualus protas kurdamas dvipoliarias technologijas savo ruožtu deformuoja ir aplinkinį pasaulį, keldamas ekologines, socialines problemas. Siekdamas transformuoti tokios rūšies protą bei atskleisti žmogaus potencialias galimybes, V.Lenskis sukūrė savą treniruočių sistemą pavadinęs ją „Dana“. Lavinantis pagal šią metodiką žmogus ne tik atstato savo organizmo pažeistas funkcijas, bet ir ima vystyti unikalias savybes. Treniruočių dėka pakitusi žmogaus sąmonė pajėgi kurti ir naujais daugiapoliariais principais grįstas technologijas.

Nuo 1989 m. V.Lenskis yra išrinktas Tarptautinės mokslininkų ir inteligentų asociacijos prezidentu. Šiuo metu jis rašo knygas, kuria muziką, daug keliauja, įvairiose šalyse skaito paskaitas, veda seminarus.

O dabar apie, tai ką supratau, suvokiau ir kas mane asmeniškai užkabino.

Kadangi mes kiekvienas, bet kokią informaciją perleidžiame per savo asmeninio proto filtrą, patirtį, tai netgi perskaitę vieną ir tą pačią knygą galime suprasti, suvokti ją visiškai skirtingai. Todėl būtų etiška , tai ką pats suvirškinai sieti tik su pačiu savimi. Todėl mano asmeninis supratimas apie kažką yra tik asmeninis. Pavyzdžiui, perskaitę Bibliją, Vedas, Upanišadas ar V. Lenskio knygas jus galite gauti visiškai kitokį supratimą ir suvokimą. Todėl sąžiningiausia nesieti savo asmeninio supratimo, suvokimo su kitu žmogumi ir kalbėti tik už save. Pavyzdžiui, perskaičius Bibliją negalima sieti savo asmeninio supratimo su Jėzaus Kristaus vidiniu tūriniu arba perskaičius V. Lenskio knygas negalima sieti savo supratimo su jo vidiniu tūriniu. Pagal egzistuojančius uždarumo dėsnius, mes negalime žinoti kito žmogaus. Tad kaip minėjau, etiška kalbėti apie kažką, tik savo paties vardu. Dėl uždarumo dėsnių nežinojimo vyksta nesusipratimai, kažkas pradeda kalbėti Jėzaus Kristaus vardu arba propaguojantys jogą, budizmą kalba jogos ar Budos vardu. O tai juk tik asmeninis supratimas apie tai ką pats žmogus per savo filtrus suvirškino.

Viskas kas pasakyta žodžiais yra proto spekuliacijos!

1)    Žmonės, daiktai, situacijos, įvykiai yra jokie. Tai priklauso nuo kiekvieno asmeninio požiūrio, emocijos, pajautos.

2)  Skaitydamas knygas pavyzdžiui, šventą raštą, protas yra pajėgus pasiimti tik turinį – supratimą, žinojimą.
Bet jis negali pasiimti to turinio esmės - emocijos, kokybiškos sąmonės būsenos.

Todėl viskas kas pasakyta žodžiais yra proto spekuliacijos!

Pavyzdžiui, kviečiantis kitus mylėti ar būti sąžiningais yra spekuliantas.

Galima labai protingai pakalbėti ir iškalbingai paaiškinti vedas, bibliją, bet tai bus tik vedų, ar religinio turinio žinojimas.

Todėl kalbančių daug o religingų vienetai.

Pajauta, emocija, kokybiška sąmonės būsena yra už proto ribų ir žinių.

3)  Bet kadangi mes vis tik bendraujame žodžiais tad reiktų iš karto atskirti žinias nuo emocijos, pajautos.

Žodžiai priklauso proto pasauliui. Protas gali aprašyti emociją, bet atgal iš žodžių į emociją kelio nėra.

Kuo daugiau žmogus kalba apie gražius jausmus, pojūčius, religingumą, tuo toliau nuo viso to jis yra.

Pavyzdžiui, Radžničas (Ošo) gerai pastebėjo, kad Jėzaus Kristaus mokymą numarino Kristaus mokiniai.

Galime pastebėti visiškus prieštaravimus, kurie yra propaguojami kaip Kristaus mokymas, o išties nieko bendro su jo mokymu neturi.

Pavyzdžiui, daugelis kalba apie dvasinius turtus o Kristus sakė palaiminti dvasios skurdžiai, neturintys jokių dvasinių turtų.

Arba kažkas kalba apie dvasingumo , tobulumo lygmenis, o Kristus buvo girežtai prieš hierahiją.
Kas pasiaukštins, tas iš karto atsiras žemiau visų .

O pavyzdžiui, bažnyčia propaguoja prisidengusi Kristaus vardu griežtą hierarhiją ir dvasinius, jau nekalbant apie materialinius turtus.

4) Dar beviltiškiau kai žmogus turi savo nuomonę ir lygina ją.
Iš galimų jo paties naujų galimybių, savybių jis nepastebimai išsirenka pats save, bet savo paties patirties, žinių ribose.

Taip užmušamas savyje žingeidumas, kažko naujo, neįprasto laukimas.

Durys tobulėjimui užsidaro ir telieka proto troškimas pratęsti save toks koks jau jis yra iki begalybės.

Žinojimas uždaro duris į savo paties naują ir lėtai suvalgo tą kokybiškų sąmonės būsenų likutį, kuris dar buvo likęs žmoguje.

Todėl Rytų vienuolinuose yra sakoma: žinantis miręs!
Jis nepajėgus vystytis.

,,Nebarstykim kiaulėms perlų." Ir meilė savo protui

Kiekvienam iš mūsų tikriausiai yra pažystama tokia meilė kai įvykiai, situacijos klostosi pagal mūsų protą ir kitas žmogus įtinka savo elgesiu.

Tai ir yra vadinama meilė savo protui.

O tai kas įtinka yra automatiškai nuspalvinama kaip geras, teisingas, kultūringas, moralus, dvasingas.

O jeigu neįtinka?

Aš jau minėjau, kad įvykiai ir kiti žmonės yra jokie.
Kokie mes, tokie ir aplinkiniai.

Meilė savo << linijiniam protui >> yra viena iš labiausiai paplitusių meilės rūšių.

Apie kokią meilę kalba vedos ar Jėzus Kristus?“ – mylėkite savo priešus!
O tai bus priešingybė , tai meilė tiems įvykiams, situacijoms ir žmonėms, kurie neįtinka << linijiniam protui >> .

Tokiai meilei išmokti žinių ir metodikos nėra. Tokia meilė yra dabar arba ne.

Jeigu atsitiko nemalonumas arba mylimas žmogus kiaulystę iškrėtė, arba kažkas purvą pila, jeigu apsidžiaugiau reiškia meilė pasireiškė.

Kaip Kristus moko, džiugaukite kai esate persekiojami, kai jūsų nekenčia.

Bet tai juk kokybiška sąmonės būsena, o ne žinios.

Kokiame pasaulyje yra klystantys, niekšai, melagiai, purvas, negandos, išdavystės?

Pavyzdžiui, netgi posakis << nebarstykime kiaulėms perlų >> gali būti suprastas visiškai skirtingai.

Kiaulė tai ne kitas žmogus, bet << linijinis protas >> neigimo būsenoje. Tai ir yra kiaulė.

Todėl jeigu protas neigimo būsenoje, visi išmintingi žodžiai beprasmiški.

Gali milijoną žodžių privynioti ant proto esančio neigimo būsenoje, visa tai beviltiška ir kvaila.

Tad jeigu žmogus išanksto prieš jus nusistatęs neigiamai, skeptiškai, neskubėkite jam dalinti patarimus, padėti , dalintis savo mintimis.

Ir lygiai taip pat jeigu paties protas nusiteikęs skeptiškai arba neigimo būsenoje, reiškia tobulėjimui durys uždarytos.

Tuomet įmanoma tik įtikti << savo paties kiaulei >>, bet vystymosi nebus.

Pasitikti nemalonumus ir negandas ar neigti?

Esminė rytų išminties ašis yra PRIĖMIMO PRINCIPAS.

Ką priimti?

Viską kas neįtinka << linijiniam protui >> - melas, neteisybė, nelaimės, nesekmės, negandos, išdavystės, netektys!

Įprastai nuo viso to stengiamasis bėgti į geresnį rytojų.

Jokio rytojaus nėra!
Jeigu proto savybės nesikeičia, tai rytojus yra vakar.

Po žodžiais gėris, laimė, sekmė, pergalė, tiesa, geresnis rytojus ir slepiasi << linijinis protas >> su konkrėčiomis savo savybėmis , kurios trokšta pratęsti save iki begalybės.

Tai kas jam įtinka, jis įvardija gėriu.

O viskas kas jam neįtinka įvardyjama kaip blogis.

Pavyzdžiui, protas nori madingų batų arba gražaus namo, o pinigų nėra...

Visi << linijinio proto >> rūpesčiai ir kančios tik dėl to kaip pritraukti?!

Jeigu protui pavyko pritraukti, tuomet jis pratesė savo savybes.

O jeigu nepasitvirtino ketinimai ir neišėjo pritraukti į ką protas nusitaikė?

Prasideda nepasitenkinimas ir kančia.

Milijonai protų besiblaškančių ir nukreiptų viena ir ta pačia kryptimi kaip pritraukti? Tik pas kiekvieną savos vertybės.

Vienas apie madingas kelnias, kitas apie dvasingumą. Skirtumo tame jokio!

Tai viena iš << linijinio proto savybių >> , lyginti ( lygintis ) ir vaikytis vertingo, ypatingo.

Bet netgi pritraukti yra nepakankama, nes tai ką pritraukei reikia dar ir išsaugoti! Tai dar viena iš << linijinio proto >> savybių.

O jeigu kandis suėdė arba pabėgo?

Kančia!

Todėl linijinis protas trokšta garantijų ir neturi ramybės, nerimauja kaip išsaugoti tai ką pritraukė - turtą, karjerą, verslą, darbą, šeimą, ryšius, santykius, prestižą, gerą vardą, pripažinimą.

Mažai kas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ką pritraukei, virsta mase pscihikoje.

Mąsė pscihikoje ir yra viena iš pagrindinių kančių priežastis!

Daugelio mokymų viena iš esminių paskirčių, tai kaip išlaisvinti pscihiką nuo prikauptos mąsės.

Mąsė virsta šlamštu, kurio deja nėra kaip išmesti iš pscihikos.

Šlamštą galima tik perdirbti – TRANSFORMUOTI!

Protas kaupia žinias.
Bet ne visos žinios yra pritaikomos gyvenime.

Tos žinios, kurios nėra pritaikomos, nepastebimai virsta mase pscihikoje, tai yra šlamštu.

Pasitikrinti ar prikaupta prote ir pscihikoje šlamšto labai lengva.

Jeigu greit įsižeidžiate, pasijaučiate pažeminti, apgauti, išduoti, mėgstate pasiginčyti, įrodyti savo teisybę, jei jūsų pasaulyje egzistuoja žemo lygio žmonės ir kvailiai, klystantys, nusišnekantys ir t.t. tai jau esate nemažai prikaupę šlamšto.

Bet Tibeto jogoje yra kalbama ne tik apie šlamštą, bet dar ir apie nuodų kaupimą.

Ten įvardyjami penki pagrindiniai nuodai: pavydas, godumas, pyktis, svetimavimas, puikybė iš kurių išplaukia patologijos jau šiame gyvenime ir “bordo“, tai yra netekus kūno, vakarietiška terminologija kalbant pomirtiniame gyvenime.
Ten šiame gyvenime prikaupti nuodai virsta tikru košmaru.

Beje, jau šiame gyvenime košmarai būna esant prikauptai masei pscihikoje.

Košmarai tai jau rimtas simptomas prikauptos mąsės ir nuodų.

Tam kas dar neprikaupė šlamšto ar nuodų, neturi sveikatos ir gyvenimo problemų, nėra ir ką transformuoti.

Pavyzdžiui, Jėzus Kristus sako: << aš atėjau ne sveikųjų gydyti >>.
Gautama Buda pirmiausia išgyveno mirties baimę, jį tai sukrėtė, kuri paskui transformavosi į nušvytimą.

Tai kas nuodijo gyvenimą jis transformavo į nektarą.

Tiems, kuriems gyvenimas dar teka be kliučių, visi tie mokymai su šventraščiais nereikalingi ir nėra ką transformuoti.
Viskam savas laikas ir kiekvienam savo.

Išminties logika

Jeigu kažkas skelbia tiesą, tai po ja visados slepiasi konkrėtus žmogus su savo asmeniniu supratimu, pasaulėžiūra.

Kaip nebūtų keista, bet būtent vardan tiesos yra padaromi didžiausi pasaulio nusikaltimai.

Pavyzdžiui, Adolfas Hitleris šventai tikėjo savo tiesa ir visi jo nusikaltimai buvo pagrįsti jo asmenine tiesa.

Inkviziciją, kurią vykdė bažnyčia irgi buvo pagrįsta tiesa.

Todėl išminties logikoje tiesai nėra vietos, nes kažkieno asmeninė tiesa gali tapti prievarta kitam.

Kiek žmonių tiek tiesų.

Kiekvienas informaciją perleidžiame per savo protą, patirtį, tai yra asmeninį filtrą.

Išminties logika paremta STOP prievartai!

Pavyzdžiui, kaip suprasti senovės Kinijos išminčiaus Laodzi žodžius << pralaimėjimas yra ne blogiau už pergalę >>.

Asmeninė pergalė gali sukelti prievartą kitam, ( pralaimėjusiam ) , todėl besivadovaujantis išminties logika vardan vienybės, gerų santykių gali atsisakyti savo asmeninės tiesos, pergalės.

Tai tokia logika kai puoselėjamos pozityvios emocijos, gyvybingumas ir vienybė, o ne asmeninis teisingumas.

Pavyzdžiui, išminties logika sako << arba teisus bet vienišius, ne kontaktiškas, arba ne teisus bet už tat kontaktiškas >>.

Todėl išminties logika yra nepakeičiama kai reikia pataisyti gerus santykius su aplinkiniais ir proto neigimo buseną pakeisti pozityviomis emocijomis.

Išminties logika yra arčiau meilės būsenos ne įprasta logika.

Joje taip pat nėra vietos hierachijai. Hierarchiją keičia lygybės išmintis.

Ten kur lygybės išmintis nebėra vietos svarbiausiam, teisingiausiam, vertingiausiam, aukščiausiam – viskas tolygiai tampa svarbu tik skirtinga. Dangus nei geras, nei teisingas.

Išminties logika yra priešingybė įprastai logikai, todėl šios dvi logikos rūšys yra nesuderinamos vienu metu.

Besivadovaujančiam įprasta logika suprasti besivadovaujantį išminties logika yra sudėtinga.

Pavyzdžiui, kai apaštalai susiginčijo, kuris arčiau dangaus karalystės, daugiau pažengęs, J. Kristus jiems iš karto pasakė, kad kol ne taps kaip vaikai, tai apie dangaus karalystę gali pamiršti.

Kaip matome Kristaus mokyme nėra vietos hierarchijai.

Nėra jai vietos ir visoje rytų išmintyje.

ATSKAITOS TAŠKAI

<< Linijinis protas>>

1) Tai labiausiai paplitęs atskaitos taškas kai protas skirsto viską į pliusą ir minusą, gėris - blogis, melas - tiesa, laimė - nelaimė, sėkmė - nesėkmė ir t.t.

Ir pirmenybė yra atiduodama pliusui, o minusas atmetamas kaip blogis.

Gyvenantys tokiame atskaitos taške bėga nuo minuso į pliusą.
Laimę, sėkmę, bet būtent nuo ko bėga, nuo to ir kenčia.

Juk nuo savo proto savybių nepabėgsi!

Kaip jau buvo minėta, visa tokių žmonių veikla sukasi apie tai kaip pritraukti kas jų vertinimo skalėje yra susiiję su pliusu ir kaip tai ką pritraukei išsaugoti.

Prestižas, gerbuvis, žinios, ryšiai, santykiai, dvasingumas, išmintis, meilė, pinigai, karjera, pripažinimas, gerbėjai ir t. t.

Linijinis protas stato tikslus ir įsivaizduoja, kad žingsnelis po žingsnelio juda i priekį.

Žinoma, žmogus tarnaujantis linijiniam protui nesuvokia, kad jokio priekio nėra ir nemato, kad išties jo gyvenimas yra pašvęstas tarnauti tik jo savybėms.

Protas turi vystymosi stadijas ir ribą.

Iki ribos, kol dar linijinio proto savybės vystosi kančių nebus, bet priešingai - gyvenimas nuostabus, vystymasis, progresas.

Kančios ir patologijos prasidės priejus savo asmenine riba.

Nebesiseka pritraukti į ką protas nusitaike, nepasitvirtino ketinimai, planai, konstrukcijos, įsivaizdavimai arba nebeišeina išsaugoti ką pritraukei, byra šeima, skirybos, žlunga karjera, netenki darbo, jaunystės, grožio, pinigų, gerbuvio, gerbejų dėmesio, sveikatos.

Žinoma, tarnaujantys linijiniam protui taip lengvai nepasiduoda, valios pastangomis, kovodami, per jegą tęsia vergyste jo savybėms, vadindami, tai ėjimu į laimingesnį rytojų.

Deja, su tomis pačiomis proto savybemis, kurios kadaise vystėsi ir teikė džiaugsmo, o dabar priejo ribą ir atvedė prie gyvenimo problemų , kelio į laimę nėra.

Tai dar vienas uždarumo dėsnis.

Linijinio proto vergai tampa nei gyvi nei mirę, tai tarpinė merdejimo būsena.

Pritraukė sėkmingai - atsigavo trumpam.

Neįtiko įvykis, kitas zmogus savo supratimu, elgesiu vėl atgal į nepasitenkinimą.

Tibetiečiai tokį gyvenimo stilių vadina sukimusi rate, kuris sukasi ir sukasi.

Ar yra šiame rate vietos pojūčiams, emocijoms? Yra.

Pojūčių kuliminacija linijinio proto tarnams tampa seksas, o emocijos tik jei sėkmingai pritraukei į ką protas nusitaike, arba išsaugojai ką pritraukei.

O jeigu nepritraukei ar neišsaugojai, tuomet neigimas ir kančios.

Linijinio proto vergų išskirtinis bruožas mechaniškumas.

Ar visi jau beviltiški savo proto vergai? Ne!

Viena iš kategorijų yra tie, kurie viena koja proto patologijoje, o kita išmintyje.

Proto patologijos neišvengs niekas!
Bet vieni iš jos išlips, o kiti ne.
Todel arba - arba.
Vieni laužys kitus pagal save, o kiti adaptuos patys save prie besikeičiančios realybės, kad pagimdyti save iš naujo ir išgyventi.

Daug besiveržiančių į prestižines vietas, bet kuo aukščiau piramidė, tuo vietų mažiau.

Todėl ne visiems vietų užteks.

Visi, kurie savo vietos neras, turės gimdyti savyje naujas savybes, kad nesupūti gyviems ligose, slogioje būsenoje, kančiose ir košmaruose.

Išsikapanoję iš proto patologijos taps išmintingi.
Ju gyvenimas nušvys visiškai kitomis spalvomis.

Bet netgi ir čia gali tykoti spąstai, nes patologija visados šalia.

Todėl netgi patys išmintingiausi nėra apdrausti nuo paslėptų Antikristo žabangų .

Neveltui išminčiai vadina išmintį vaikščiojimu britvos ašmenimis.

Nėra pastovios išminties ar meilės, ji visados tik čia ir dabar, pasireiškė konkrėčiu atveju arba ne.

Alternatyvus, išminties protas.

2) Kitas atskaitos taškas, prieštaringas linijiniam, tai kai proto savybė "pirmenybės atidavimas pliusui" yra pakeičiama nauja savybe - "lygybės išmintimi".

Kaip Laodzi sako: << pralaimėjimas ne blogiau už pergalę >>.
Ten kur lygybės išmintis, tokių sąvokų kaip nelaimė, negandos, nesėkmė, melas, klystantys, kvailiai, niekšai nebėra.

Jeigu nebėra hierarchijos, tai nebėra ir įsižeidimo, pažeminimo jausmo.

Nebėra čia ir tikslo, svarbiausio, teisingiausio, vertingiausio, prasmingiausio, reikšmingiausio.

Nebėra čia vietos tokioms emocijoms kaip nuo pasiekto tikslo, sėkmės.

Nebėra čia ir nepasitenkinimo, kančių nuo pralaimejimų, nesėkmių, išdavysčių, apgaulių, melo, pavydo, pažeminimų.

Visas ankstesnis pasaulis, kuriame buvo proto savybė atiduoti pirmenybe pliusui išnyksta kartu su visom ankstesnėm reakcijom į ivykius, situacijas.

Kur pradingsta ankstesnis pasaulis?

Jis transformuojasi!

Dabar nelaimės yra vadinama įvykiu neįtinkančiu tik linijiniam protui.

Viskas kas neįtinka protui tampa šansu pagimdyti savyje naujas savybes.

Nuo ko anksčiau buvo bėgama, dabar tampa geidžiama sąlyga protui suteikianti galimybę vystytis.

Jeigu ankstesniame atskaitos taške buvo klystantys, aferistai, kvailiai, tai << išminties prote >> jie tampa mokytojais, guru.

Dabar viskas kas neįtinka protui priimama su džiaugsmu.

Neigimo būseną keičia naujos emocijos, gyvenimo džiaugsmingumas, beribis optimizmas, kontaktiškumas, gyvybingumas, gebėjimas greitai rasti įšeitį iš bet kokios situacijos.

Charakteris tampa lankstus, gebantis adaptuotis sunkiose salygose.

Kas benutiktų, viskas tokiam charakteriui į gyvenimo naudą.

Iškyla klausimas kuo gi gyvena << išminties protas >> jei nebėra tikslų, vertybių vaikymosi, prasmės ir tiesos paieškų?

Esantis šiame atskaitos taške taip pat yra priklausomas nuo aplinkybių kūno, reikia valgyti, išlaikyti šeimą, mokėti mokesčius ir t.t.
Reikia ir čia pritraukti pinigus.
Bet dabar jie pritraukiami be kovos, įtampos, savęs ir kitų prievartavimo.

Esantis šiame atskaitos taške megaujasi ne rezultatu, bet procesu.

Jo nebevaro tas rimbas kaip ankstesniame atskaitos taške, kur buvo lyginimas savo batų su madingesniais kaimyno ir  pavydas neatsilikti nuo konkurento, ar blaškymasis įrodyti savo teisybę.

Konkurentų ir konkurencijos lygybės išmintyje nebėra.

Nebėra išminties prote vietos ir kiekybės vaikymuisi.
Kiekybę keičia jautrumas tik gyvenimo kokybei.

Atsiranda visiškai nauji gyvenimo stimulai , kurių anksčiau nebuvo.

Ateina suvokimas , kad ne vien << linijiniu protu >> žmogus gyvas ir kokybės nereikia ieškoti kažkur kosmose.

Viskas kas kokybiška yra pačiame savyje.

Aptinkami neišnaudoti lobynai atveriantys duris į gyvenimo kokybę.

Tai pojučių pasaulis, tiesiogiai susijęs su kvėpavimu, rega, klausa, lytejimu, uosle, skoniu.

Tik visa tai dabar tampa irgi transformacijos objektu.

Tai praktika, kuri susijusi su pratjachara.

Pavyzdžiui , pratjacharoje, (atsiribojus nuo išorinių dirgiklių), gali būti praktikuojami pojučiai.

Pavyzdžiui, kad ir nįprastas lytėjimo pojūtis, arba pranajama, kokybiškas kvėpavimas užpildantis gyvybine energija iki kaulų ir kokybiškų sąmonės būsenų.

Visi seni ir įprasti, betarpiški analizatoriai: kvėpavimas, rega, lytejimas, klausa, uoslė, skonis irgi gali būti transformuojami .

Tai vadinama pojūčių kūno vystymo praktika.

Senam kūnui, kuris yra matomas įprastomis akimis nebeskiriamas ypatingas dėmesys , bet senas šlamštas transformuojamas į naują pojūčių kūną.
Pavyzdžiui, propaguojamame V. Lenskio stiliuje "DANA" yra teigiama, kad galima sujungti neįprasto lytėjimo pojūtį (Či; Ci ) su regėjimu. O, tai jau visiškai naujų savybių užgimimas, kurios susijusios su fenomenaliais žmogaus sugebėjimais.Tokie žmonės pradeda jausti kitus, gamtą, tai yra savo įšorinį kūną.
Jausti taip gyvai lyg kitas žmogus ir būtų jis pats. Tai stipriai pakeičia pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą. Kenkti kitam tampa tolygu kenkti sau pačiam, bet ne proto supratimo lygmenyje, o jau pasaulėjautos.

Tokia praktika jau yra tiesiogiai susijusi su dar vienu atskaitos tašku.

Viskas yra mano sąmonė

3) Upanišadose teigiama “Viskas yra brachma, brachma esu aš”. ( Viskas yra mano sąmonė)
Tai toks atskaitos taškas kai ateina suvokimas, kad svetimų įvykių, situacijų, temų nebūna.

Pavyzdžiui, jeigu jus perskaitėte šią temą, reiškia ji jau jūsų pačių.

Kitas reikalas kokia jūsų reakcija!

Bet svetimų reakcijų irgi nebuna.

Kokia jūsų reakcija , toks jus ir esate! Su tuo ir gyventi.

Svetimo gyvenimo, su kito supratimu, pojūčiais, emocijomis, reakcijomis į ivykius gyventi niekas negali.

Tad jeigu žmogus ginčijasi, tai jis išties ginčijasi pats su savimi, ar pats save kritikuoja, neigia pats save, giria ir peikia pats save.

Daiktu, materijos aplamai neegzistuoja!

Ji kaip ir yra, bet kadangi viskas yra mūsų pačių pajauta, emocijos, būsenos, tai materija, daiktai, kiti zmones yra jokie.

Apart mūsų pačių reakcijų, pojūčių, emocijų nieko daugiau ir nėra.

Galima tokį atskaitos tašką aptikti ir Bhagavagitoje, tai bus Krišnos sąmonė.

Žmogui su tokiu atskaitos tašku, kiekvienas kontaktas su kitumi zmogumi, įvykiu, situacija tampa susitikimu su pačiu savimi tik kitame.

Kaip matote trys skirtingi atskaitos taškai ir požiūriai į tą patį.

Žinoma, skirtingi ir gyvenimo rezultatai, galima sakyti skirtingos civilizacijos.

Pavyzdžiui, Buda sako: << nėra mokytojų ir mokinių>>.

Iš kokio atskaitos taško jis ištarė šiuos žodžius?

Esantis atskaitos taške “viskas yra mano sąmonė”, automatiskai tampa pats sau mokiniu ir mokytoju.

Visi trys pamineti atskaitos taškai yra prieštaringi.

Bet gebančiam pereiti iš vieno atskaitos taško į kitą jokių vidinių prieštaravimų nebus.

Beje, žvelgiantis iš trijų atskaitos taškų aiškiai matys kokiame atskaitos taške yra tas, su kuriuo jis kontaktuoja.

Nereikia klausytis žodžių, kuriuos žmogus kalba, kai yra matomos pačios proto savybes ant kurių yra vyniojami žodžiai.

Galima sakyti, kad atskaitos taškai yra skirtingos matricos, uždaros sistemos.

Kiekvienoje matricoje bus skirtingi gyvenimo įvykiai, tai yra emocijos, pojūčiai, pasaulėžiūra ir pasaulėjauta.

Pavyzdžiui, kai kurie žmonės tarnaujantys linijiniam protui vaikšto pas būrejas, astrologus.

Žvelgiant iš kitų atskaitos taškų toks užsiėmimas atrodys keistas, nes ir taip aišku kas nusimato tarnaujančiam tik linijinio proto savybėms. Aišku kaip ant delno.

Kiekvienoje matricoje įmanomi tik tam tikri įvykiai.

O ką pavyzdžiui, būreja ar astrologas gali pasakyti esančiam išminties prote arba atskaitos taške "viskas yra mano sąmonė" ? Nieko!

Nes visa populiarioji astrologija pati yra tik linijinio proto kūrinys.

Kituose atskaitos taškuose tokiai astrologijai nebėra vietos.

Ten bus visiškai kita astrologija. Pavyzdžiui, Refleksų astrologija.

Išminties prote nebėra priežasčių ir pasėkmių dėsnio.

Pavyzdžiui, visas sociumas yra tik linijinio proto įteisintas atspindys.

Turinčiam tik linijinį protą teiginiai iš kitų atskaitos taškų skambės kaip marazmas.

Jeįgu linijiniam protui išminties logika dar gali būti šiek tiek suvokiama, tai teiginiai iš atskaitos taško "viskas yra mano sąmonė" skambės  absurdiskai, kliedesiai.

Pavyzdžiui, jei paklaustumėte esančio atskaitos taške << viskas yra mano sąmonė >> kas yra Dievas, tai jis jums atsakytų, kad Dievas yra jo sąmonės dalelytė.

Jėzus Kristus, Laodzi, Buda ir jūsų kaimynas tebus  šiame atskaitos taške tik jūsų sąmonės dalelytė.

Mąstymo meistriškumas prasideda tuomet kai žmogus turi nors   << dvi proto rūšis >> ( du atskaitos taškus).

Tuomet jis gali jau atskirti ir matyti pats save kaip veidrodyje.

O turintys tik linijinį protą negali matyti jo savybių.

Turintis tik linijinį protą gali būti puikūs eruditai, bet kadangi nemato pačių linijiniškumo savybių, tai paklūsta joms ir tarnauja.

Kaip pereiti iš vienos matricos į kitą metodikos nėra, bet yra orientyrai.

PROTAS STEBĖTOJAS

Jau buvo paminėta, kad protų rūšys ( atskaitos taškai) yra prieštaringi , tai tarsi nesuderinami gyvenimo stiliai.

Todėl kaip J. Kristus sako: dviems ponams vienu metu tarnauti nepavyks.

Tai neblogai atšaldo ir nuo spekuliacijų. Savęs apgauti nepavyks niekam.

Jeigu pavyzdžiui, linijiniam protui išminties protas taps vertybė, tuomet gali prasidėti savęs prievartavimas, vidinė kova tarsi dešinė ranka kovotų su kaire.

Tokioje kovoje nugalėtojų nebus, o tik savęs laužymas per prievartą.

Tai galima sulyginti su kuprunugariaus lindimu pro adatos skylutę į dangaus karalystę.

Todėl transformacijos praktika paremta apmąstymu ir maloniais pojūčiais yra vienas iš esminių orientyrų.

Malonūs pojūčiai, vienybė, gyvybingumas ir realybė.

Išminčiai sako, kad išmintis yra apmastyta jaunystė.

Todėl rekomenduojama prisiminti, atgaminti tas emocijas, kurios buvo kadaise vaikystėje, jaunystėje.

Ir pajausti skirtumą tarp to, kai linijinis protas išsivystęs ir priėjęs savo ribą užblokavo tas jaunatviškos emocijas.

Paskui apmąstyti skirtumus.

Pavyzdžiui, yra sakoma, kad įsimylėjęs yra kurčias ir aklas.
O dabar įsivaizduokite, kad linijinis protas pradeda įsimylėjusį įtikinėti, kad jo mylimas objektas yra visai ne toks idelaus kaip jis įsivaizduoja.
Po truputėli pradeda linijinis protas lašinti.
Jeigu įsimylėjelis patikės linijinio proto kišama teisybe, tai jis automatiškai iš meilės būsenos pereis į visažinių, protinguolių gretas, bet meilės būsenos nebeturės.
Dabar linijinis protas praregės, kad buvo išnaudojamas, apgaudinėjams ir t.t.
Meilė transformuosis į linijinio proto teisybę.
O savo teisybės paieška ir jos patvirtinimo troškimas yra jo bazinės savybės.
Taip įsimylėjeliai tampa protingi bet nelaimingi.

Turintis ne vien tik linijinį protą, jau turi pasirinkimą tokioje situacijoje.

Arba atkreipkite dėmesį kaip daugelis politikų su savo linijiniu protu pila pamazgas ant savo vaikystės ir niekina tą laikotarpį kai jis stojo į spaliukus ar pionierius.

Linijinis protas dabar visą tai nuspalvino purvinom spalvom, bet išmintingas gali rinktis ir nusispjauti į purvinus politikų linijinio proto žaidimus, tuo išsaugodamas savo nekaltas ir skaidrias vaikystės emocijas.

Kas praktikuoja jogą, gali pajausti skirtumą tarp dviejų skirtingų būsenų, kai su maloniu įkvėpimu organizmas poliarizuojasi į atsivėrimą išoriniam pasauliui ir priešingą poliarizaciją kai su iškvėpimu užsidaro nuo savo išorinio pasaulio.

Gamtoje tai būtų pavasaris – ruduo, vasara – žiema.
Arba ryte gėlė skleidžiasi, pražysta, vakare užsiskleidžia.

Be atsivėrimo būsenos ( TAO), savo išoriniam pasauliui geriau nekišti nosies iš namų, nes kuo silpnesnė atsivėrimo būsena, tuo greitesnis bus užsidarymas nuo savo išorinio pasaulio, užteks menko įvykio ne pagal linijinį protą ir viskas.

Kaip matome, transformacijai į kitą atskaitos tašką proto nepakanka, reikia pajungti ir pojūčius.

Skirtingos protų rūšys yra orientyras.

Jeigu protas ne poliarizuotas į atsivėrimą ir ne pasiruošęs priimti viską kas jam neįtinka su džiaugsmu, tuomet
visi veiksmai, ar tai bus cha - tha jogos, meditacijos, kvėpavimo praktikos tik stiprins linijinio proto savybių agresyvumą ir diktatūrą.

Dėl šios priežasties neretai vyksta savęs apgaudinėjimas jogomis, meditacijomis, asanomis, kvėpavimais, rytų egzotika. Visa, tai gali tik dar labaiau sustiprinti linijinio proto savybių jėgą.

Žmogus tampa energingesnis ir pasiruošęs intensyvesniai linijinio proto tarnystei.

Todėl proto pažinimas yra kertinis akmuo.

( asmeninės studijos tęsiasi, todėl bus daugiau) >>

Marius Petronis

www.mudrec.us www.mudrec.info www.kaunas.us