Lyčių ir visuomenės diagnostika

Lyčių poliarizacija

<<  Moteriška  >> poliarizacija užtikrina poliarizaciją į  <<  užsivėrimą >>,  tai yra priešingą pusę nuo įšorinio pasaulio.
Netgi veikdamas, žmogus pats save išstato centru. ( neteisinga todėl,  kad man neįtiko, teisinga todėl,  kad įtiko) .  Jis teisėjas, o teismo nuosprendį vykdo jo paties proto supratimas.
<<  Moteriška >>  poliarizacija gali būti ir įšoriniame pasaulyje. Pavyzdžiui, lietų žadantis apsiniaukęs dangus,  griaustinis, šaltų orų artėjimas.
Bet  <<  moteriška >>  poliarizacija neturi prigimtinės pratjacharos, tai yra neatstumia išorinio pasaulio negrįžtamai.
Todėl problemas žmogui sukūria tik  <<  moteriška >>  proto poliarizacija.
<<  Vyriška >>  poliarizacija protui nepriklauso.  Ji yra pas vaikus, išminčius vyriško tipo, šventuosius. Ji yra gamtoje.
<<  Moteriška >> poliarizacija nukreipta į visko Absoliutą.
<< Vyriška >>  poliarizacija nukreipta į nieko Absoliutą.
Todėl moteriškas pradas kaupia masę, o vyriškas kratosi masės.
Vyrai įgydami moterišką pradą ir charakterius, stato masę pasitelkdami metodą.
Moterys kaupia masę įgimta išmintimi.
Kuo skiriasi vyriška išmintis nuo moteriškos?
Vyriška išmintis lengvina pscihiką. Moteriška išmintis –  ją apkrauna, bet harmonijoje. Viskas yra harmoninga iki ribos.
Vyriškos išminties harmonija privęs prie nieko Absoliuto.
Moteriškos išminties harmonija privęs prie visko Absoliuto.
Vyrai neturėdami įgimto talento kaupti masei,  įgydami moteriškas savybes supakuoja ją  metodiškai:  taisyklėmis, santykių įstatymais, supratimais.
Moterys turinčios įgimtą talentą kaupti masę, naudojasi intuicija. Todėl moterys ne logiškos, nors intuityviai supranta vyrišką logiką.
Gamtoje masės kaupimas yra visur kur yra gimimas; moterys gimdo.
Nepaisant to,  metodas ir moteriška išmintis nukreipta viena kryptimi.
 
Vyrai moteriško tipo
Priminsiu, kad nuo gimimo netgi mergaitės turi įšorinę poliarizaciją.
Užgimus protui pas vaikinus irgi įvyksta  poliarizacijos kaita  į << užsivėrimą >>. Mergaitėms, tai duodasi paprasčiau.
Bet poliarizacija į užsivėrimo pusę pas vyrus turi specifišką charakterį;  jie mąsei kaupti naudojasi metodu.  Štai kur reikalingas linijiškumas, kad supakuoti mąsės voratinklius priežastimis ir pasekmėmis, taisyklėmis ir įstatymų santykiais.
Ir vistik, esmė vyriškuose ir moteriškuose charakteriuose <<  vidinėje >> poliarizacijoje tampa vienoda.
Vyrai,  įgydami moteriško charakterio bruožus yra pavydūs,  rungtiniauja, ne mėgsta pastabų, įsižeidžia,  gyna  <<  užgyventą >> ,  trokšta būti visados teisūs.
Jie mėgsta pagyrimus, meilikavimus, komplimentus, trokšta garantijų, komforto ir stabilumo.
Bet kokia kliūtis tokiems vyrams skausminga.  Jie nesugeba gerbti svetimos nuomonės ir veliasi į ginčus,  kad atstovėti savo požiūrį.
Bet skirtingai nuo moterų, vyrai naudoja jėgą ir naikina tą,  kas veikia, mąsto, gyvena <<  ne teisingai > ; o papraščiau tariant,  neįtinka.
Jus turite teisę tik įtikti tokiems vyrams. Tuomet tapsite protingas, kultūringas, išsilavinęs, vienu žodžiu <<  geras žmogus >>.
Tokie vyrai sąžinės neturi; ją pakeičia <<  paskatinimų >>  ir  <<  bausmės >> jausmas. Jeigu ne pagautas, tai ne vagis.  Jeigu yra paskatinimas, tai galima žudyti,  plėšti,  prievartauti.
Vyrai moteriško tipo vertina situaciją protingai ir pagal taisykles, atiduodami pirmenybę savanaudiškumui. Tai susiaurina pastabumą susiklosčiusių aplinkybių lauke. Todėl juos persekioja nesėkmės ir nepataikymai. Todėl juos lengva įvylioti į pinkles ir spąstus.
Lygiai taip pat kaip ir moterys,  panašūs vyrai yra jautrūs vertybėms ir visuomenės nuomonei. Išskirtinis jų bruožas,  tai jėgos pasitelkimas iškylus kliūtims, tuo metu kai moterys pereina į harmoningą gailestingumo, taikumo, atjautos,  širdingumo būseną (fazę) MIL ( širdies meridiano fazę ) .
Todėl vyrai moteriško tipo greičiau prisirenka <<  nuodų >>,  sensta ir miršta;  pravirkti jiems yra ne fiziologiška.
Vyrai,  įsigylinę į masės pasaulį,  mėgsta vyriškus charakterio bruožus, bet vyruose moteriško tipo. Taip atsiranda homoseksualai.
Skirtingai nuo to,  moterys mėgsta charakterius vyrų vyriško tipo.
Todėl blogai sugyvena su vyrais moteriško tipo ( tarpusavio pykčiai,  instinktyvi kova, rungtiniavimas, slaptos gėrybių ir patogumų dalybos. )
Moterys moteriško tipo.
Pasaulyje, kuris pastatytas linijinio proto pribrendo momentas, kai proto produkcijos išsišakojimus ( vieno ir to paties bet skirtingas variacijas ) supakuoti į masę sudėtinga.
Štai čia ir atsiranda paklausa moterų lyderių.
Moterų  <<  protas >>  yra priartėjęs prie  pirmos daugiapoliariškumo pakopos,  bet ne metodu, o intuicija.
Moterys moteriško tipo yra talentingos kaupti masę.
Jos labiau jautresnės įsigyjimams, meilikavimams, komplimentams, vertybėms ir visuomenės nuomonei.
Jos intensyviau neigia, kai kalbama apie savęs ir  <<  užgyvento >>  išsaugojimą.
 Todėl moterys visuomet buvo žymiai žiauresnės. Moterų žiaurumą kompensuoja tik atjauta, švelnumas, bet tik tuomet,  kai tai liečia jų gerovišką egzistavimą.
Pas moteris moteriško tipo labiau išvystitas išsaugojimo jausmas. Todėl ryškiai išreikštos gynybinės reakcijos. Iš to seka skausmingas pavydas,  pergyvenimas dėl griūvančio << užgyvento >>,  žiaurumas.
Moterų moteriško tipo meilė yra specifiška. Jos myli vyrus su garantijomis ir nuolaidžius jų veiklos išsipildimo lauke ( šeimoje, reikaluose, prikiniuose, išlaidose, vaikų auklėjime ) . Tokie vyrai yra vyrai vyriško tipo.
Bet dėl šeimos, moterys moteriško charakterio gali sugyventi su vyrais moteriško tipo ir nusileisti vyriškam atkaklumui, bet meilės nebus. Meilę pakeis pareigos jausmas.
Moterys moteriško tipo yra plastiškos savo buvimo  terpėje, todėl gali prisitaikyti arba būti nuolaidi.
Vyrai vyriško tipo
Prigimtinio pasaulio savybės pas tokio tipo vyrus išsisaugo ilgam.
Jie draugiški be jokio savanaudiškumo, kilniadvasiški praradimuose, silpnesnių ir priešų atžvilgiu.  <<  Vertybė >> jiems yra pats gyvenimas, o ne priemonės jį aprūpinti. Todėl tokie vyrai lengvai paleidžia  <<  užgyventą >> ir nesivelia į dalybas ir kovą.
Vyrai vyriško tipo nuolaidūs, bet ne iš silpnumo vengia kovos.
Pas juos stipriai išvystytas sąžinės jausmas ir jie negyvena vadovaudamiesi principu <<  ne pagautas - ne vagis >>,  kuris priklauso vyrams moteriško tipo.
Nuolaidumas,  kurio šaknys yra prigimtinis jautrumas vienybei, atima iš jų rungtiniavimo, pavydo,  gobšumo jausmą. Jie neturi konkuravimo ir pirmavimo savybės. Todėl jie ne karjeristai.
Iš jų gaunasi puikūs vadovai,  nes jie niekam neatiduoda pirmenybės, o tai leidžia jiems situacija vertinti kompleksiškai. Todėl jų vadovaujamas kolektyvas bus taikliai produktyvus ir rezultatyvus. Harmonijos pajauta pas juos išplaukia iš stipraus vienybės jausmo.
Būtent ši savybė artimai jungia juos su moterimis moteriško tipo, kurios intuityviai jaučia masės harmoniją.
Moterys vyriško tipo
Tokioms moterims žmogiškos vertybės tampa preke. Jos spekuliuoja jausmais ( flirtuoja, suvylioja, žaidžia ), ne jausdamos tikrų jausmų.
Kaip ir pas vyrus moteriško tipo,  pas jas jėgos metodai ir svanaudiškumo paieška.
Į gyvenimą jos žvelgia metodiškai. Todėl šeima įgyjama, kad prikaupti taškų visuomenėje. Vyras joms tampa tik daiktas.
Vaikų susilaukia nenoriai ir tik kaip taškai visuomenėje.
Nei vaikų, nei vyro atžvilgiu jos neturi dvasinės šilumos –  viskas privalo būti pagal taisykles; vyras ir vaikai tampa priemonėmis išreikšti save visuomenėje.
Vadovai iš tokių moterų netikę,  netgi << moterų amžiuje >> . Nors būtent jos atkakliai veržiasi vadovauti ( šeima, visuomenė ) .
Pas jas silpnai išvystyta moteriška intuicija, todėl gali sugriauti šeimą veikdamos vardan šeimos. Jos neplastiškos viduje, todėl niekados nepasikeis ir nenusileis savo veiklos, egzistavimo lauke. Gyndamos tą lauką ir savo nuomonę, jos žiaurios, kaip ir vyrai moteriško tipo.
 
Būtent tokios moterys organizuoja kovą už  <<  moterų teisias >> , nes pagal savo prigimtį jos vienišės.
Biologine prasme šios moterys frigidiškos,  linkę į lisbejietiškumą, nes instinktu neigia vyrus.
Vyrai moteriško tipo ir moterys vyriško tipo be perstojo randasi priešpriešoje.
Panšiose šeimose kova nesibaigia.
Su jomis gali sugyventi tik  vyrai vyriško charakterio, dėka savo kilniadvasiškumo.
 
Meilė ir susigyvenimas
Išskiriant vaikus, visuomenė susimaišiusi keturiuose tipažuose.
Ar susigyvenimas čia atsitiktinis?
1)      Vyrai vyriško tipo linkę betarpiškai meilei. Jie įsimyli pagal juose esantį prigimtinį instinktą grožiui. Dažniausiai toks grožis priklauso stabilumui, tai yra moterims moteriško tipo. Yra grožio harmonija ir gamtoje. Todėl tokie vyrai myli gamtą.
2)      Moterims moteriško tipo būdinga meilė stabiliai egzistavimo terpei. Moteriška meilė išauga harmoningoje masėje. Dažniausiai toks komfortas pscihikoje ir stabilumo garantijos sklinda iš vyrų vyriško tipo.
Bet stabilumas yra ir gamtoje. Todėl tokio tipo moterys myli gamtą.
Būtent tokioje poroje įmanoma tikra meilė.
Visuomenėje tokie tipažai kuklūs ir ne blizga, nors socialiniuose reikaluose iš jų gaunasi puikūs ir produktyvūs vadovai.  Jie yra instinktyviai gerbiami.
3)      Vyrai  moteriško tipo gyvena metodais ir taisyklėmis. Jie logiški, mėgsta viską pagrįsti ir įrodymus. Todėl jų egzistavimo laukas ir terpė yra proto pasaulis. Iš čia karjerizmas, pranašumo troškimas, savo teisybės, skausmingumas įžeidimams ir nuoskaudoms. Todėl tokie vyrai veržiasi lyderiauti, būdami netikę vadovai. Jie gyvena įstatymu  <<  ne pagautas – ne vagis >> sąžinės pas juos nėra visiškai.
Jiems galima tik įtikti,  kad buti geram, kultūringu, apsiskaičiusiu žmogumi.
Įtikti jiems galima pagal jų žinias, supratimą, tai yra sukurptus linijinio proto įstatymus.
Jie yra vyliojami vertybėmis, pirmavimu, blizgesiu ir prabanga. Verždamiesi pirmauti vertybių pagrindu,  jie ima meilę ir lytinius santykius kaip prekę, vadindami tai seksu, dėl spekuliavimo tomis vertybėmis ir dėl to,  kad pasidižiuoti “ pergalėmis“, imdami rodikliu kiekybę, bet ne kokybę ( meilė ) . Tokia prekė tampa jiems  << kozirinė >>,  temoms dėl meno, kino, literatūros, pritraukti į save dėmesį, nors biologine prasme pas juos prislopinta vyriška potencija. Gamtos jie nemėgsta, bet stengiasi išpęšti iš jos naudos. Todėl vardan mechaniškos proto kūrybos jie negailestingai naikina gamtą.
4)       Moterys vyriško tipo panašios į vyrus moteriško tipo, bet su savitu specifiškumu. Joms irgi patrauklios vertybės, mada, mėgsta išreikšti save blizgesyje, pranašume ir prabangoje. Todėl kenčia, jei nėra tokios galimybės. Šeima ir vyras joms tik daiktas, kurio dėka galima išreikšti save, jeigu visuomenėje šeima yra propaguojama kaip vertybė. Savo dvasia tai vienišės, todėl šeimos su tokiomis moterimis serga barniais, kova,  teisybės įrodynėjimais, jeigu santuoka sukurta poroje su vyru moteriško tipo.
Kadangi šeima tėra formalumas, tai pirmavimo instinktas ir poreikis išreikšti save išlieka. Jos propaguoja meilužių turėjimo madą.
Jos spekuliuoja žodžiu <<  meilė >>, iš lytinių santykių daro prekę, vadindamos tai seksu. Būtent jos vadina lovą meilę, sakydamos “mes šiandien mylėjome vienas kitą“. Beje, išties tikros lytinės traukos pas jas nėra, bet yra mada.
Melas ir apgaulė joms nėra ydingumas, kadangi bazė yra protas moteriškame variante.
Pakanka pagrįsti asmeninių gėrybių ir savanaudiškumo nebuvimą, kaip šeima bus sugriauta... vardan šeimos. Dėl šių priežasčių santuokos vyrų moteriško tipo ir moterų vyriško tipo yra sudaromos vedybinėmis sutartimis. Tokios santuokos sąlygiškos, nestabilios, ligotos, skausmingos.
Nors abu tipažai vienišių veržiasi į vertybęs, blizgėjimą ir išreikšti save, bet būtent
tai ir tampa pagrindu abipusiai neištikimybei, melui, įtarinėjimams. Tokiose porose ir panašių tipažų terpėje pavyzdys tampa “Kazanovos“ įvaizdis,  o pergalių kiekybė rodiklis.
Moterys vyriško tipo gerai susigyvena su vyrais vyriško tipo, kuriems būdingas kilniadvasiškumas. Meilė įmanoma tik iš vienos pusės,  nes moterys vyriško tipo neturi meilės jausmo.
5)      Charakterių sutapimas tarp vyrų moteriško tipo ir moterų moteriško tipo įmanomas tik abipusiu kaupimo pagrindu. Tokiai moteriai vyras tokio tipo yra -  tiekėjas.
Žinoma, jis bus neįštikimas pagal savo charakterio jėgą ir esmę. Jis propaguos ir išpus madą apie meilužes ir meilužius, bet moters veržimasis į harmoniją leis žmonai << užmerkti akis >> į tai.
6)      Ir vistik,  nepaisant to,  reikaluose ir ne šeimoje tokių charakterių pora – moterų vyriško tipo ir vyrų moteriško tipo – turi abipusią pagarbą ir judinančią jėgą. Jie sudedamoji griovėjų rūšis. Veikdami vardan gerovės jie... būtinai griaus.
 Tokių tipažų sambūris visuomenėje ir įpatyngai valdžioje,  pavojingas tuo,  kad bet kokie jų sprendimai ir derektyvos atneš nuostolį liaudžiai.
 Pastebėsiu, kad mūsų visuomenės simptomai liudija apie persvarą tokių tipažų. Jie išsidaugino politikoje, mene, literatūroje, kine.
Todėl visų valstybių institutai jiems akomponuoja, sukūrdami palankų juridinį, moralinį ir etišką pagrindą.
7)      Vyrai vyriško tipo išgyvendinami šiandieninėje visuomenėje; jie nesugeba blizgėti. Moteris moteriško tipo stengiamasi visokeriopai pažeminti, charekterizuojant jas žeminančiais terminais. Gerai, jeigu jos pačios taps spekuliacine preke moterims vyriško tipo ir vyrams moteriško tipo.
 
Autorius V. Lenskis, ( vertė M. Petronis) 
šaltinis  www.mudrec.us ; www.mudrec.info 

skaityti originalą: http://mudrec.info/index.php?title=%D0%94%D0%B8%D0%B0%D0%B3%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B0_%D0%BF%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2_%D0%B8_%D0%BE%D0%B1%D1%89%D0%B5%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%B0
Interneto svetainės: "Vilrtualus Pasaulis"